- pakala
- 2 pakalà sf. (2), (3b) [K] , Skr
1. SD395, Q422 nugara, užpakalis: Ant pakalos gulėti B. Priglausk pakãlą prie pečiaus Rdd. Aš pakalą maną padaviau tiemus, kurie mane mušė CII336. Užkelk man maišą ant pakãlos Glv. Nuo tų maišų nešiojimo ėmė diegti pakãlą Vl. Nuo bulių lig sprando yra pakalà J. Nutrink man pakãlą Ukm. Marškiniai an pakãlos šlapi Glv. Bet karaliuks, būdams mažiausias paukštelis, ant erelio kytriai tylėjo pakalos S.Stan. Dabar bus rykštės ant tavo pakalos D.Pošk. Mes paimsim virvės galą, kirsim dėdei per pakãlą (d.) Alk. Kurs [ligonis] mirsiąs, to šašuolėtis, pakalą į ugnį atsukęsis, stovėjęs S.Dauk. Ei, jūs kaselės, jūs geltonosios, n'ilgai sliūksosit par pakalėlę! JV621. Po akim ir iš už pakalos bajus (karis) priš jį buvo BB1Krn20,10. Turėjo iž geros valios jiemus pastatyt ant nuplakimo jų šventą pakalą savo MP152. Supyko ir, šiam pakalą prigręžęs, atstojo LC1888,46. Izrael savo neprieteliams pakalą kreipia (nusisuka) RBJoz7,8. ^ Traukias kaip uodega už pakalos Msn.
2. (knygos) nugarėlė: Knygos pakalà BŽ210.
◊ pro pakãlą už akių, nesant (kalbėti): Jis netur pro pakalą jo apie jį pikt kalbėti BPII251.už (kieno) pakãlos pasislėpus, dengiantis (ką daryti): Gudrūs jie už kitų pakãlos Vl.
Dictionary of the Lithuanian Language.